Paulius Subačius. DVIDEŠIMT PENKERI RELIGINĖS LAISVĖS METAI 1988-2013

  • Kraunamos nuotraukos
    1800
    Į krepšelį 

    Lietuvių katalikų mokslo akademija, Naujasis Židinys-Aidai, Vilnius:2015, 2 dalys

  •  Krikščionys Lietuvoje – visuomenės paribys ar „tylinčioji dauguma“? Katalikų Bažnyčia –savo tapatumo tebeieškanti, su dinamiška tikrove vis nesuspėjanti bendrija ar atrama visiems, kurie išsiilgę meilės ir teisingumo? Hierarchijos iniciatyvos – politinės galios auginimas ar nuoseklus gyvybiškai svarbių vertybių gynimas? Pauliaus Subačiaus knygoje su šiais klausimais galynėjamasi nebijant paradoksalių atsakymų. Socialinės antropologijos prieiga gyvą trumpo periodo istoriją leidžia matyti kaip dinamišką sąmoningumų kaitą.

    Dr. Vytautas Ališauskas 

     Monografija atskleidžia sutarčių tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto rengimo užkulisius, pristato klaidinančias interpretacijas ir netgi pamini asmenis, iš kurių ėjo dezinformacija. Panašios taktikos laikomasi svarstant Bažnyčios Restituciją ar tikybos dėstymą mokyklose. Nemėginama piešti istorijos dviem spalvomis, nes būta dvasininkų, neapdairiai reiškusių savo privačią (ne Bažnyčios) nuomonę. Kai kurių nesusipratimais paženklintų situacijų aprašyme prasikiša kandūs autoriaus stiliaus proveržiai, tačiau jie nėra dominuojantys.

    Mons. dr. Algirdas Jurevičius 

    Tarpdisciplininis tyrimas su dominuojančiomis istorine ir socialinės antropologijos ašimis aprėpia pokomunistinę šalies transformaciją sąžinės laisvės įtvirtinimo ir konfesinio organizavimosi aspektu, derina kultūrologinę, sociologinę, politologinę ir religijotyrinę perspektyvas. Nagrinėjama krikščionių bendruomenių, pirmiausia Katalikų Bažnyčios Lietuvoje, vidinė raida, struktūrų ir sąmoningumo pokyčiai, sąveika su kitomis visuomenės institucijomis. Aptariamas teisinis religijų statusas, jį apibrėžiančių teisės aktų susiformavimas. Svarstoma, kodėl ir kaip episkopatas rėmė didžiuosius politinius Lietuvos pasirinkimus (santvarkos pobūdį, demokratijos įgyvendinimo modelį, integraciją į ES ir NATO), savo ruožtu, pabrėždamas Valstybės ir Bažnyčios atskirumą bei kišimosi į bendruomenių reikalus užkardymą. Pateikiama gausios informacijos apie religinį ugdymą, krikščioniškas kultūrines ir karitatyvines iniciatyvas, metropolitų kard. Audrio Juozo Bačkio ir arkivysk. Sigito Tamkevičiaus diarchijos, kard. Vincento Sladkevičiaus istorinio vaidmens interpretacija. Skelbiamas reprezentatyvus bažnytinių archyvų dokumentų, faksimilių ir istorinių fotografijų pluoštas. 

     Paulius V. Subačius – Vilniaus universiteto profesorius, LKMA akademikas, Naujojo Židinio-Aidų bendradarbis. Tarpdisciplininiuose tyrimuose sieja literatūros, sąmoningumo ir Bažnyčios istoriją, teksto ir nacionalizmo teoriją, sociologinę, antropologinę ir hermeneutinę perspektyvas. Europos ir Amerikos tekstologų akademinių asociacijų narys, švietimo politikos ekspertas. Ši monografija yra keturiolikta jo parašyta ar parengta knyga.